Loreta Kačanauskienė

Koučingas ir mentorystė iš arčiau

„Norėčiau su kuo nors pasitarti.“

Turbūt ne kartą esame taip pagalvoję. Kartais turime konkretų klausimą ir ieškome žmogaus, kuris išmano tą sritį. Kartais patarimų jau girdėjome tiek, kad galėtume juos dalyti kitiems, bet dėl savo sprendimo vis tiek abejojame.

Dar būna, kad iš šalies viskas atrodo puikiai. Darbas sekasi, patirties pakanka, aplinkiniai pasitiki, o patys savimi kažkodėl nelabai. Ir štai jau svarstome, ar verta imtis naujų pareigų, pradėti savo veiklą, keisti nusistovėjusią tvarką.

Tokiose situacijose gali praversti mentorystė arba koučingas.

Dirbu abiem būdais, todėl žinau, kad jų skirtumai žmonėms ne visada aiškūs. Ir visai suprantama. Juk paprastai rūpi išspręsti savo klausimą, o ne pirmiausia išstudijuoti pagalbos metodus.

Mentorystė. Kai galiu pasidalyti savo patirtimi

Tarkime, geras specialistas nusprendžia pradėti savarankišką veiklą. Savo darbą išmano, turi sukaupęs nemažai patirties, tačiau susidūręs su rinkodara, paslaugų pristatymu ar klientų paieška jaučiasi gerokai mažiau užtikrintas.

Jam gali praversti žmogus, kuris šiuos dalykus išmano ir padėtų susiorientuoti.

Mentorystėje dalijuosi savo profesine patirtimi, žiniomis ir rekomendacijomis. Galime kartu nagrinėti kliento sumanymus, ieškoti tinkamo sprendimo, aptarti, kas jau išbandyta ir kas neveikia.

Man artimos sritys – rinkodaros komunikacija, asmeninio prekės ženklo kūrimas, lyderystė, vadovų komunikacija ir komandų bendradarbiavimas.

Pavyzdžiui, dirbdama su ekspertu, kuris nori stiprinti savo profesinį matomumą, galiu padėti išsigryninti, kuo jis vertingas klientams, kaip apie tai kalbėti, kokius komunikacijos būdus pasirinkti. Čia praverčia mano pačios patirtis ir žinios.

Pirmiausia noriu išgirsti, ką klientas jau daro ir ko siekia. Tik tada prasminga siūlyti konkrečius sprendimus. Mano patirtis gali sutaupyti jam laiko, padėti išvengti kai kurių klaidų arba pasiūlyti kitokią veikimo kryptį.

Koučingas. Kai patarimų neužtenka

Įsivaizduokime kitokią situaciją. Patyrusiai specialistei pasiūlo vadovės pareigas. Ji turi pakankamai žinių, kolegos ja pasitiki, tačiau pati vis abejoja, ar susitvarkys.

Vienas pataria nedvejoti, kitas perspėja apie didelę atsakomybę. Namuose irgi visi turi nuomonę. O apsispręsti nuo to nė kiek lengviau.

Galima dar kartą išvardyti naujų pareigų privalumus ir trūkumus. Bet gali būti, kad svarbiausia problema visai ne ten.

Gal ją stabdo baimė suklysti, gal ji įpratusi nuvertinti savo gebėjimus, o gal pačios vadovės pareigos jai nėra tokios patrauklios, kaip atrodo aplinkiniams.

Koučingo sesijoje būtent tai ir tyrinėtume: kas jai svarbu, ko ji nori, kuo grindžia savo abejones ir kokį sprendimą pati laikytų tinkamu.

Aš nežinau, ar jai verta priimti pasiūlymą. Ir neturiu to žinoti. Mano darbas – klausytis, pastebėti, užduoti klausimus, kartais atkreipti dėmesį į prieštaravimus, kurių pati pašnekovė nepastebi.

Koučingas tinka ir konkretiems profesiniams klausimams. Vadovas gali norėti išmokti kitaip reaguoti į kritiką, specialistas – drąsiau reikšti savo nuomonę, o naują veiklą pradedantis žmogus – pagaliau apsispręsti dėl ilgai atidėliojamo žingsnio.

Individualiose koučingo sesijose dirbu su pasitikėjimo savimi, savivertės, apsimetėlio sindromo, profesinių ir asmeninių pokyčių temomis. Su klientais nagrinėjame jų sprendimus, santykius, įsitikinimus, kartais ir tai, kodėl puikiai žinodami, ko norime, vis tiek elgiamės priešingai.

Tokių klausimų ne visada pavyksta išspręsti dar vienu patarimu.

Kuo skiriasi mano darbas mentorystėje ir koučinge?

Mentorystės susitikime galite tikėtis mano profesinių įžvalgų, rekomendacijų, patirties ir konkrečių pasiūlymų. Jeigu matau, kad tam tikras komunikacijos sprendimas gali neveikti, pasakysiu, kodėl taip manau, ir pasiūlysiu, ką verta apsvarstyti.

Koučingo sesijoje daugiau dėmesio skiriu Jūsų pačių mąstymui. Domiuosi, kaip suprantate situaciją, kas Jums svarbu, kokius pasirinkimus matote ir kas trukdo apsispręsti ar veikti.

Abiem atvejais klausausi ir užduodu klausimus. Mentorystėje taip pat negaliu pradėti dalyti rekomendacijų neišsiaiškinusi aplinkybių. O koučinge galiu pasidalyti savo pastebėjimu, jeigu jis padeda klientui tyrinėti situaciją, tačiau nesiekiu įtikinti jo pasirinkti mano siūlomą sprendimą.

Todėl iš anksto tariamės, kaip dirbsime. Man svarbu, kad klientas žinotų, ko gali iš manęs tikėtis.

O gal užtenka pasikalbėti su drauge?

Žinoma, kad galima. Kartais kaip tik to ir reikia – gero pokalbio su artimu žmogumi, kuriuo pasitikime. Draugė gali išklausyti, padrąsinti, pasidalyti savo patirtimi arba padėti į viską pažvelgti su trupučiu humoro.

Ir už tai tikrai nereikia mokėti.

Tačiau pažįstama ir kita situacija. Jau ne kartą aptarėte tą pačią problemą. Draugės žino visą istoriją, gal net geriau už Jus pačius. Kiekviena turi savo nuomonę, pataria, palaiko, kartais paprieštarauja. Bet po kelių dienų vėl grįžtate prie to paties klausimo.

Koučingo sesijoje dirbame kitaip. Susitariame, ką norite išsiaiškinti ar pakeisti, ir nuosekliai nagrinėjame būtent tai. Mano dėmesys skirtas Jūsų situacijai, o ne tam, kaip pati pasielgčiau Jūsų vietoje.

Kartais užduotas klausimas padeda pastebėti įsitikinimą, kuriuo vadovaujatės jau daugelį metų, nors niekada nebuvote jo rimčiau patyrinėję. Kartais paaiškėja, kad siekiate tikslo, kuris labiau atitinka kitų žmonių lūkesčius negu Jūsų norus.

Profesionalus koučingas remiasi aiškiu darbo susitarimu, konfidencialumu ir profesinės etikos principais. Jis negarantuoja, kad po vienos sesijos viskas pasikeis, tačiau gali padėti nuosekliau nagrinėti klausimus, prie kurių vis grįžtate.

Mentorystėje papildomą vertę suteikia galimybė pasinaudoti sukauptomis konkrečios srities žiniomis bei patirtimi, kurią pačiam įgyti gali prireikti nemažai laiko.

Ne kiekvienai situacijai būtina profesionali pagalba. Tačiau jeigu svarbus klausimas ilgai lieka neišspręstas arba norite kryptingai dirbti su savo profesiniais tikslais, verta apie ją pagalvoti.

Kai prireikia abiejų

Savo praktikoje vedu atskiras koučingo sesijas ir mentorystės susitikimus. Su kai kuriais klientais, aiškiai susitarę, deriname abu darbo būdus.

Pavyzdžiui, specialistė nori aktyviau pristatyti savo paslaugas. Aptariame, kaip aiškiau suformuluoti pasiūlymą, kokius komunikacijos kanalus rinktis ir kaip kalbėti apie savo kompetencijas.

Tačiau dirbant gali paaiškėti, kad jai sunkiausia net ne komunikacija. Ji nuolat lygina save su kitais, abejoja savo verte, bijo pasirodyti pernelyg drąsi ar įkyri. Tokiu atveju net gerai parengtas komunikacijos planas gali likti stalčiuje.

Tuomet galime susitarti dalį klausimų nagrinėti koučingo būdu, o prie praktinių komunikacijos sprendimų grįžti mentorystėje.

Man šis derinimas vertingas, tačiau stengiuosi aiškiai atskirti savo vaidmenis. Klientas turi suprasti, kada siūlau savo profesinį vertinimą, o kada padedu jam pačiam apsvarstyti situaciją.

Nuo ko pradėti?

Prieš kreipiantis nebūtina apsispręsti, ar Jums reikia koučingo, ar mentorystės. Galite tiesiog įvardyti klausimą, kuris šiuo metu neduoda ramybės arba kurį norite išspręsti.

Gal ieškote profesinio patarimo, gal svarstote apie pokyčius, o gal pastebite, kad tam tikros abejonės nuolat stabdo, nors patirties ir gebėjimų tikrai turite.

Pirmiausia aptarsime, ko tikitės iš mūsų darbo. Tuomet galėsime nuspręsti, ar Jums naudingesnė mano profesinė patirtis ir rekomendacijos, ar koučingo sesijos, ar abu būdai.

Pasikalbėkime apie Jūsų situaciją

Jeigu svarstote apie koučingą ar mentorystę, bet dar nežinote, kuris būdas Jums tinkamesnis, parašykite man. Trumpai aptarsime, kokį klausimą norėtumėte spręsti, ko tikitės iš mūsų darbo ir kuo galėčiau būti naudinga.

Skaitykite daugiau straipsnių

Į viršų